a n i m i z m a s

Yra toks narkotikas, vadinamas "angelo dulkėmis", arba PCP , kurio pavartoję žmonės nebejaučia savo kūno galimybių ribos ir mano esą nepažeidžiami.Veikiami šio narkotiko jie stačia galva puola atlikti tokius žygdarbius , kurie viršija žmogaus galimybių ribas, susilaužo kaulus , susižeidžia, pasitempia raisčius , bet vis vien įsivaizduoja esą nepažeidžiami.O sau padarytą žalą suvokia tik tuomet , kai narkotikas nustoja veikęs.
Mūsų kultūroje irgi egzistuoja panašus "narkotikas", kuris mus apakina ir neleidžia pamatyti savo biologinių ribų bei pažeidžiamumo.Jo veikiami mes ėmėmės to . kas viršija mūsų kaip rūšies , o ir bet kurios kitos Žemėje egzistuojančios gyvūnų rūšies galimybes, visai nepaisėme pavojaus ir susitrupinome kaulus , susižeidėme , pasitempėme raiščius , tačiau vis dar įsivaizduojame esantys nepažeidžiami.Ir tik dabar , nelyginant tikri blaivytis ėmę narkomanai , mes pradedame skaičiuoti beprotiškame šėlsme užsidirbtas žaizdas.Tačiau jas suskaičiavę vėl griebiamės narkotikų, -mat nesuvokiame , jog jie ir yra mus apsėdančios manijos priežastis.
Narkotikas , apie kurį čia kalbu , tai -Didžioji Užmarštis .Kaip "angelo dulkės" priverčia žmogų pamiršti ,kad jis iš kūno ir kraujo,taip ir Didžioji Užmarštis neleidžia mums aiškiai suvokti fakto ,kad esame tik viena iš daugelio gyvų organizmų bendruomenei priklausančių rūšių ir kad mums taip pat galioja bendri šioje planetoje gyvenimą reguliuojantys dėsniai.Didžioji Užmarštis neleidžia mums suprasti ,jog tai ,kas pražūtinga kitoms gyvūnų rūšims , pražūtinga ir mums."Angelo dulkės" skatina imtis bet kuriam žmogui mirtinai pavojingų žygių , o Didžioji Užmarštis gundo mus daryti tai ,kas būtų mirtinai pavojinga bet kuriai kitai gyvūnų rūšiai.
Daug kam atrodo,kad žmonija jau negali išsigelbėti, - per vėlu.Kasdien girdžiu šitaip šnekant, ir tų žmonių man nuoširdžiai gaila.Suprantu,kad jie prarado bet kokią viltį , nes neteisingai įvertino , kokį poveikį šis narkotikas daro žmogaus prigimčiai.Pats laikas mums liautis tą narkotiką vartojus ir grūdus jį savo vaikams.Pats laikas sugrįžti prie Didžiosios Atminties.


Didžioji Užmarštis puoselėjo ir puoselėja mintį , esą pasaulyje žmonių nebuvo tol ,kol prieš prieš kelis tūkstantmečius čia nepasirodė mūsų kultūros atstovai.Todėl netrukus buvo padaryta išvada,jog mūsų kultūra buvo ne tik pirmoji ir tikrai savita , bet apskritai vienintelė kultūra ,kurią Dievas kaip tik ir numatė visai žmonių giminei.Dar ir šiandien šios iliuzijos laikomasi visame pasaulyje, - tiek Rytuose , tiek Vakaruose,nors tikroji (ir visiems gerai žinoma) žmonijos kilmės istorija tam neduoda visiškai jokio pagrindo.
Mūsų kultūros pagrindus kloję mąstytojai šią istoriją interpretavo savaip.Jų supratimu ,pasaulyje atsiradę žmonės instiktyviai norėjo kurti civilizaciją , tik,žinoma, neturėjo patirties.Mūsų protėviai netruko aptikti kolektyvinio gyvenimo pranašumus,ir tapo aišku,kokią būtent civilizaciją reikia kurti.Žemdirbių kaimai virto miesteliais , miesteliai - miestais, miestai- karalystėmis ir t.t.
Viskas iš esmės buvo aišku ,bet darbas vyko ne per sklandžiausiai, nes vis dar nebuvo sugalvotas pagrindinis socialinio visuomenės gyvenimo svertas - teisė, arba įstatymai.Nė nenutuokdami,kas yra toji teisė , ankstyvųjų miestų bei karalysčių gyventojai buvo priversti kęsti nusikaltimus,suirutas ,priespaudą ir neteisybes..Normaliai visuomenės socialinei raidai teisė buvo nepaprastai svarbi ,dar svarbesnė negu astroliabija okeaninės laivybos vystymuisi.
Kai kas tikriausiai būtų linkęs tikėti įstatymus egzistavus dar prieš raštijos atsiradimą , tačiau taip , atrodo,nebuvo.Jei dar prieš atsirandant raštui įstatymai būtų buvę perduodami iš lūpų į lūpas . tuomet ankstyvuosiuose raštuose rastume juos išdėstytus juodu ant balto.Tačiau ankstyvuosiuose rašytiniuose paminkluose įstatymų nerandame.pirmasis mus pasiekęs rašytinių įstatymų rinkinys - tai Hamurapio kodeksas , datuojamas maždaug 2100 m. pr. Kr.
Apskritai kalbant,tai buvo pirmųjų mūsų kultūrai priklausiusių Mąstytojų išmonė,kuri vėliau įsišaknijo socialinėje mąstysenoje - net ir mokykliniuose vadovėliuose , kuriais ir šiandien naudojasi viso pasaulio vaikai..Nereikia nė sakyti , kad tie tekstai taip pat nutolę nuo tiesos ,kaip ir pasakėlė ,kad vaikus atneša gandras.
O dabar bent trumpam atsiribokime nuo Didžiosios Užmaršties ir pažvelkime ,kas prieš dešimt tūkstančių metų pasaulyje dėjosi iš tikrųjų.Jau daugiau kaip prieš šimtą tūkstančių metų Homo sapiens atsovai patraukė iš savo kilmės vietos Afrikoje ir netruko pasklisti visuose pasaulio kampeliuose.Tai įvyko jau labai seniai.Tais laikais , apie kuriuos kalbu, tai yra maždaug prieš dešimt tūkstančių metų , Artimuosiuose Rytuose , Europoje , Azijoje, Australijoje ir Amerikoje jau beveik dvidešimt tūkstančių metų gyvavo šiuolaikiniai žmonės.Artimieji rytai buvo viena iš tankiausiai apgyvendintų pasaulio sričių : čia gyveno gentinę santvarką susikūrę žmonės,niekuo nesiskyrę nei nuo kitų tais laikais visur paplitusių gyventojų , nei nuo šiandien dar gentimis gyvenančių tautelių , kurioms dar leidome išlikti.
Taigi nuo gražios pasakaitės jau žengėme du žingsnius : mūsų kultūros įkūrėjai negyveno tuščiame pasaulyje , jie praktikavo gentinį gyvenimo būdą, o greta buvo įsikūrusios kitos gentys , ir nė vienai iš jų kultūros formavimas nebuvo visiškai negirdėta užduotis.Jie jau šiuose reikaluose buvo seni ,patyrę vilkai, nes visos šios gentys nutuokė kas yra bendruomeninio gyvenimo principai.Antropologija dar nežino nė vieno atvejo ,kad gentimis gyvenę žmonės visai nebūtų turėję gyvenimo būdą apibrėžiančių taisyklių rinkinio, tik šis ,žinoma, buvo pritaikytas kiekvienos genties gyvenimo būdui ir poreikiams.
Mes niekada nesužinosime ,kaip iš tikro vadinosi gentys ,tuo metu įsikūrusios minimose teritorijose.Nežinome ir tos genties vardo ,kurioje gimė mūsiškis keistas požiūris į gyvenimą.Duokime jiems sąlyginai "JAVinių" vardą.Iš pradžių aš jums papasakosiu savo sugalvotą istoriją , kuri , žinoma, nėra faktais pagrįstas pasakojimas ,tačiau nėra ir pasakaitė , kurią seka Didžiosios Užmaršties apakinti žmonės.Kadaise tikrai gyveno tokie žmonės kaip "javiniai"(turėjo gyventi , nes kitaip nebūtų ir mūsų) , ir jie tikrai turėjo gentinę santvarką , o šalia jų buvo įsikūrusios gentys ,kurias čia įvardijau kaip "AVinius" , "BAVinius" , "CAVinius" ir t.t.

Šis piešinys atspindi du gyvybiškai svarbius gentinio gyvenimo požymius.Pirmiausia,kiekvienos genties gyvenamoji teritorija pažymėta tamsia spalva, kad jos fone išryškėtų genties pavadinimas.Tuo norima parodyti,jog kiekvienos genties savitumą lemia vientisa turimų nuostatų bei papročių sistema.Pagal kitus požymius atskirti šiuos žmones vienus nuo kitų tiesiog neįmanoma."AViniai" kaip gentis iš kitų išsiskiria tik savitais įstatymais bei papročiais."BAViniai" išsiskiria savaisiais, "CAViniai" savaisiais ypatingais įstatymais bei papročiais ir t.t.Antra , kiekvienos genties gyvenamą teritoriją žyminti tamsi dėmė apvesta storoka linija, o tai reiškia ,kad genčių kultūrinės ribos yra griežtai apibrėžtos."BAVinis" negali vieną gražią dieną imti ir persikelti gyventi pas "HAVinius".Ten, kur žmonės gyvena gentimis toks poelgis visiškai neįsivaizduojamas.
Tais laikais kai kurios gentys , matyt, vertėsi žemdirbyste , o kai kurios medžiokle ir rinkimu.Ir visai nekeista ,jog vienas greta kito egzistavo du skirtingi gyvenimo būdai.Šiaip ar taip, mums žinoma , kad "JAViniai"( o ši gentis ir buvo mūsų civilizacijos gyvenimo būdo pagrindėja) vertėsi žemdirbyste, nors rizikinga būtų teigti,jog žemę dirbti jie pradėjo pirmieji.Tačiau jie pirmieji pradėjo ūkininkauti naujoviškai ir išpuoselėjo totalitarinę žemdirbystę.
Bet šioji žemdirbystės forma nebuvo pati didžiausia "JAVinių " naujovė.Jie įsikalė į galvą nepaprastą ir anksčiau niekur negirdėtą mintį,kad visi privalo gyventi taip kaip jie. Sunku ir apsakyti , kokia keista buvo ši idėja ir kokie keisti atrodė "JAViniai".Neprisimenu žmonijos istorijoje buvus kokią kitą gentį , kuri būtų iškėlusi sau tikslą - kaimynus atversti į savo tikėjimą.Per visą žmonijos istoriją jokiai genčiai nebuvo šovusi mintis priversti kaimynus praktikuoti naują gyvenimo būdą,- ankstyvųjų civilizacijų žmonės taip pat tokių ketinimų neturėjo.Pavyzdžiui ,majai , actekai ar načezai visai nesistengė primesti savo gyvenimo būdo nei kaimynams , nei tiems , kuriuos užkariaudavo."JAViniai " šiuo požiūriu buvo nepalyginti revoliucingesni.Prasidėjus "JAVinių" revoliucijai visos priemonės tiko - ir skatinimas ,ir įtikinėjimai, ir pati elementariausia agresija.Revoliucija ėmė glemžtis jų kaimynus.

Ėmę vystyti bendrą kultūrą "JAViniai", "DAViniai" , "FAViniai' ,žinoma, prarado dalį savo ypatingų kultūrinių bruožų,kurie anksčiau šias gentis vieną nuo kitos skyrė.Štai kodėl jie piešinyje pažymėti pilkesne spalva."JAVinių " įstatymai bei papročiai "DAViniams" ir "FAViniams" reiškė negaug."DAVinių" įstatymai ir papročiai nedarė jokio įspūdžio "JAViniams "ir "FAViniams" , o "FAVinių" įstatymai savo ruožtu nedomino nei "JAVinių" ,nei "DAVinių".Kadangi dabar visų šių trijų genčių gyvenimo būdas buvo panašus , kultūrinės ribos tarp jų jau nebuvo tokios ryškios.Atskirti jas vieną nuo kitos tapo nelengva.Dabar jau nebuvo taip svarbu identifikuotis su "DAViniais "ar "FAViniais" ,kaip anksčiau.Reikšminga buvo tik viena : suartėjimas su "JAViniais ".Svarbu nepamiršti , jog tokioje sąjungoje"JAVinių" įstatymai ir papročiai nebuvo tinkamesni."DAViniai" ir "FAViniai" netapo "JAViniais".Jie tik iš dalies nustojo būti savimi.

Procesas vyko toliau.Atskirose gentyse galioję įstatymai bei papročiai palengva niveliavosi.Dabar "DAViniai" ir "FAViniai" galutinai prarado savo gentinį identitetą , o netrukus jų pavyzdžiu paseks ir "HAViniai" bei "KAViniai"

Pagaliau daugybė pavienių gentelių buvo asimiliuotos ir suburtos į vieną didelį žemdirbių kolektyvą.Kadangi tuo metu genčių papročiai ir įstatymai jau buvo beveik visai sunykę, gentys identiteto , galima sakyti, nė neturėjo."AViniui" gyventi tarp "HAVinių "tapo taip pat paprasta ,kaip belgui Prancūzijoje ar niujorkiečiui San Franciske.

O dabar pats laikas pavaizduoti kokią padėtį tame vientisame kolektyve užėmė teisė ir įstatymai
Pirmieji mūsų kultūrai priklausę mąstytojai įsivaizdavo ,kad mūsų kultūra atsirado teisės ir įstatymų nepažįstančiame pasaulyje.Tačiau čia pateikta piešinių serija aiškiai rodo ,jog mūsų kultūra susiformavo įstatymų grūste prigrūstame pasaulyje, o paskui ėmė juos naikinti(esu tikras ,kad iš pradžių-tik per neapsižiūrėjimą).Per tą laiką sunyko ir pačių"JAVinių " teisė, nes kaip ir kitų genčių įstatymai , prarado savo svarbą.Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį ,kad ši įvykių rekonstrukcija nėra vien fantazijos padarinys.Pastudijuokite kaip mūsų kultūra plito abiejuose Amerikos žemynuose ,Afrikoje,Australijoje ar kitur , ir jūs įsitikinsite,kad jai plintant buvo naikinami genčių papročiai bei įstatymai , o tai savo ruožtu naikino atskirų genčių identitetą.

Laikui bėgant,vakuumas vis plėtėsi , ir visiems tapo aišku ,kad reikia sukurti naują teisę.Kadangi gentiniai įstatymai išnyko , nieko kito neliko,tik sugalvoti naujus.
Žinoma , mintis ,kad įstatymai gali atsirasti kaip nors kitaip nei būti sugalvoti,skamba stulbinančiai - tačiau kalbant apie gentinius įstatymus būtent tai ir reikia turėti omenyje.Mat gentiniai įstatymai niekad nebūdavo sugalvojami, jie nusistovėdavo patys.Jie -
ne komitetų ,kuriuos sudaro čia ir dabar gyvenantys individai,darbo rezultatas, o ilgametės socialinės raidos padarinys.Panašiai kaip paukščio snapas ar kurmio letena , tie įstatymai susiformavo ir nusigludino todėl ,kad jais buvo naudojamasi.Tie žmonės niekad nemąstė apie tai ,kas laikoma "gėriu" , "blogiu" ar "teisingumu" , tad šios sąvokos neatsispindėjo ir jų įstatymuose.Tačiau tie įstatymai veikė ir organizavo visą genties gyvenimą.Numoti ranka į įstatymus reikštų atsisakyti savo identiteto ir priklausomybės savo genčiai.
tikiuosi ,jog supratote kokia kaina tampama mūsų civilizacijos revoliucijos dalyviu: prarandamas ryšys su gentimi,jos identitetu , įstatymais bei papročiais.Nors Senajame pasaulyje(tai yra Artimuosiuose ir Tolimuosiuose Rytuose bei Europoje) gentinė sankloda sunyko tūkstančius metų anksčiau nei atsirado pirmieji istoriniai įrašai , tai irgi tapo Didžiosios Užmaršties dalimi, ir todėl mūsų kultūros pagrindėjams šis reiškinys praslydo pro akis.Kai pirmieji mąstytojai mintyse rekonstravo praeities įvykius , vos istorijos arenoje pasirodę žmonės jiems jau atrodė esą protourbanistai:fermeriai be ūkių,kaimiečiai be kaimų ir miesto gyventojai be miestų.Jie nė negalėjo įsivaizduoti ,jog visas gentine sankloda gyvavęs pasaulis jau suardytas,jie net nesusimąstė ,ką tai iš tikro reiškia .Pažvelgę į praeitį tie mąstytojai tematė civilizaciją pasišovusius sukurti žmones , žmones ,kurie iš prigimties linko pasukti civilizacijos keliu.Kai pagaliau atsikratę Didžiosios Užmaršties į praeitį žvelgiame mes , matome visai ką kita : būtent žmones ,kurie netyčia , bet visiems laikams palaidojo puikiausią gyvenimo būdą , o dabar laksto kaip pamišę ieškodami ,kuo jį pakeisti.Mes ir šiandien dar lakstome , ir kasmet mūsų politikai bei įstatymų leidėjai grįžta prie amžinojo uždavinio: sukurti tokią pat veiksmingą sistemą , kokia buvo jų suardytoji.
Žmonės kartais mane kaltina ,kad aš kliedžiu gentine santvarka , ir tiek .Įsiaudrinę jie man pareiškia:" jeigu jums taip patinka gentinė santvarka ,tai kodėl tiesiog neprisidedate prie kurios nors dar išlikusios genties ir nepaliekate mūsų ramybėje?" Tie ,kurie taip sako , nesuprato nė vieno mano ištarto žodžio.Gyvenimas gentimis nėra vertingas todėl ,kad jis gražus,mums patinka ar yra "arčiau gamtos" .jis nėra vertingas vien todėl ,jog tai - "natūralus, žmonijai pritinkantis gyvenimo gyvenimo būdas." Visa tai man atrodo tik svaičiojimai.Tai lyg tvirtinti ,jog paukščių migracija ar meškų žiemos miegas - puikūs dalykai , kadangi šiems gyvūnams taip gyventi natūralu.Gyvenimas gentimis yra dalykas , nes jį jau patikrino laikas.Toks gyvenimo būdas tiko žmonėms tris milijonus metų.Jis tiko žmonėms visai taip pat ,kaip lizdai tiko paukščiams , voratinkliai - vorams,urvai - kurmiams , o žiemos miegas - meškoms.Nesvarbu ar gyvenimo būdas mėgstamas ,svarbu ar jis gyvybingas.
Žmonės gali paklausti:"Ką gi ,jei tasai gyvenimo būdas toks nuostabus ,tai kodėl jis sunyko?"Atsakymas čia labai paprastas:jis nesunyko,jis egzistuoja ir mūsų laikais.Jis gyvybingas,tačiau tik dėl to jis nėra nepažeidžiamas ar nesunaikinamas.Galima sunaikinti ir urvus ,ir lizdus bei voratinklius ,bet tai jokiu būdu nepaneigs fakto ,jog šie dalykai gyvybiškai reikalingi.gentinė santvarka irgi gali būti sunaikinta ,ji jau yra beveik sunaikinta ,tačiau tai nepaneigia fakto ,kad ji buvo veiksminga tris milijonus metų ir tokia tebeliko.Kita vertus ,tai , jog gentinė santvarka yra gyvybinga , dar visai nereiškia ,kad negali būti joks kitas gyvenimo būdas.Tik štai bėda: Kaip tik tasai kitas , mūsiškis gyvenimo būdas ir yra negyvybingas .O ir negali toks būti.Jame glūdi griaunamasis pradas.Jis labai nestabilus.Ir deja , jis išplito po visą pasaulį dar nespėjus to nestabilumo įsisąmoninti.
Svarbu suvokti dar vieną dalyką : mūsiškis gyvenimo būdo eksperimentas ne vienintelis besitęsiantis ir šiomis dienomis.Paukščiai eksperimentuoja sukdami lizdus - taip atsiranda lizdai, o paskui jų formos tolydžio tobulėja ir t.t.Mes nežinome ,kokius kultūrinius eksperimentus darė Senajame pasaulyje gyvenę žmonės ,kadangi tuos visus eksperimentus užgožė ir sunaikino tasai ,kurį darė " šiuolaikinė civilizacija" ,bet nemažai žinome apie kitur darytus panašius eksperimentus.Labiausiai žavi tai ,kad visos tos kultūrinės modifikacijos buvo patikrintos visai taip pat ,kaip tikrinami gyvūnų rūšies viduje atsiradę variantai.Tai kas gyvybinga ,išlieka, o kas ne - išnyksta , ir lieka tik kultūrinės "fosilijos": irigaciniai kanalai , keliai , miestai , šventyklos , piramidės.Kad ir kur žmonės būtų gyvenę ,jie visuomet ieškojo ,kuo galima būtų pakeisti tradicinį gentinį gyvenimo būdą ,pagrįstą medžiokle ir rinkimu.Jie norėjo gyventi sėsliai ir verstis tik žemdirbyste , bet jeigu jų bandymas nepasisekdavo , jie kvailai neužsispirdavo ir vėl grįždavo prie senojo gyvenimo būdo.Dabar į tai žiūrima kaip į didžiają paslaptį.Kas nutiko tiems seniesiems civilizacijos kūrėjams , džiunglėse ir dykumose įkūrusiems savo keistus miestus ?Gal jie tiesiog atsisakė savo sumanymo.Atsisakė ir grįžo į pasaulį , kuris dvelkė gyvybe.
Bet "mūsų civilizacijos " eksperimentas skyrėsi nuo visų ankstesnių , nes mes tvirtai tikime , jog žmonijai lemta gyventi taip , kaip gyvename mes ,- tas gyvenimo būdas amžinas , privalomas visiems ir nepakeičiamas.Ir visai nesvarbu ,ar žmonėms jis patiko.Nesvarbu ,kad jiems teko iškęsti pragaro kančias.Tai buvo ir yra vienintelis teisingas kelias .Tai be galo keista nuostata ,neleidžianti žmonėms pasukti kitu keliu.Jie turi laikytis šito ,- nesvarbu ,kad jis veda tiesiog į pražūtį.Jei šitas gyvenimo būdas neveiksmingas , tuomet jums teks kentėti.

Ir jie kentėjo.Visai nesunku suprasti ,kas vertė ,o ir dabar tebeverčia kai kurias tautas laikytis gentinės santvarkos.Gentimis gyvenantiems žmonėms irgi tenka kentėti , tačiau genties gyvenimas sutvarkytas taip , jog nė vienas jos narys nekenčia ,jei kančių nepatiria ir visi kiti.Nėra tokios žmonių grupės ,kuri būtų pasmerkta kentėti.Nėra nei tokios grupės ,kuri nuo kančių būtų apsaugota.Jei manote tokį teiginį esant perdaug jau idealizuotą, galite patikrinti.gentyje nėra viską tvarkančių valdovų;vyresnieji ar vadai (kurie irgi vadovauja tik kurį laiką)siekia labiau naudotis savo autoritetu ,nei jėga.Čia nėra kastos ,kuri savo esme atitiktų mūsų visuomenėje esančią valdančiųjų arba turtingųjų bei privilegijuotųjų klasę.Čia taip pat nėra kastos,atitinkančios mūsų darbininkų-vargingųjų ir neprivilegijuotųjų - klasę.Gal tai atrodo pernelyg idealu ,tačiau kodėl po trijų milijonų evoliucijos metų negalėtų būti šito pasiekta ?Juk nenustembate sužinoję ,kad vykstant natūraliai atrankai nusistovėjo palankiausias gyvenimo būdas ,pavyzdžiui, delfinams .Arba žąsims .Arba drambliams.Tad kodėl turėtume stebėtis ,kad vykstant natūraliai atrankai susiformavo toks gyvenimo būdas , kuris labiausiai tinka žmonėms?
Ir atvirkščiai : kodėl turėtume stebėtis ,kad mūsų kultūros pagrindėjai , sunaikinę per tris milijonus metų išbandytą gyvenimo būdą , tiesiog nepajėgia taip staiga jam surasti tinkamo pakaitalo?Užduotis išties buvo sunki.Mes plušome dešimt tūkstančių metų , o ar ją įvykdėme?
Pirmiausia reikėjo pasiekti tai , kas gentinę santvarką darė tokią gyvybingą ,- socialinį , ekonominį ir politinį egalitarizmą.Tačiau vos tik prasidėjus mūsų revoliucijai visuomenė ėmė skirstytis į valdovus ir pavaldinius , turtinguosius ir vargšus , galinguosius ir bejėgius , ponus ir vergus.Atsirado kenčiančiųjų sluoksnis , ir jis ,kaip visada , buvo pats gausiausias.Aš čia nekartosiu kiekvienam iš mūsų žinomos istorijos.Tik keli tūkstantmečiai skiria mūsų kultūros užgimimą primityviuose žemdirbių kaimeliuose nuo karalių-dievų epochos,kai kilmingieji jau maudėsi neregėtoje prabangije ,o likusioji visuomenės dalis , vargingieji , gyveno nelyginant gyvuliai.
Ir štai pagaliau įžengėme į istorinius laikus.Galutinai įsiviešpatavo Didžioji užmarštis.gentinė santvarka buvo išnykusi jau prieš kelis tūkstantmečius.Nė vienas iš civilizuotame pasaulyje ,Rytuose ar Vakaruose , gyvenusių žmonių neprisiminė tų laikų,kai eiliniai piliečiai ,- tokie žmonės ,kurie sudaro dabar vargingiausią ir labiausiai kančioms pasmerktą visuomenės sluoksnį,- gyveno gerai, o visuomenė dar nebuvo pasidalijusi į kenčiančių ir gyvenimu besimėgaujančių stovyklas.
Visiems atrodė ,jog šitaip buvo nuo amžių.Visi manė ,kad tokia yra pasaulio prigimtis.O ir paties Žmogaus.Buvo imta manyti ,esą pasaulis - blogųjų jėgų buveinė,esą ir pati egzistencija iš esmės yra blogis.Visi pradėjo svarstyti(ir kas galėtų juos už tai kaltinti) ar tik nebus ydinga pati žmogiškoji prigimtis.Imta manyti ,jog žmonija yra prakeikta ir pasmerkta.
Žmonėms pradėjo atrodyti ,jog kas nors turėtų mus išgelbėti.
Jums svarbu įsidėmėti viena : nė viena iš čia minėtų minčių nekilo žmonėms gyvenančioms gentimis.Tokį dalyką būtų sunku ir įsivaizduoti.Šitokias idėjas galite tikėtis surasti tik tarp tų ,kurie gyvena desperatišką ir beprasmį gyvenimą.Galite priversti žmones gyventi kaip gyvulius,tačiau niekaip nepriversite jų tokį gyvenimą laikyti geru.Galite paversti juos bejėgiais , bet nepriversite atsisakyti svajonių.Kenčiantieji savo kančią suvokia,jie žino,kad čia vyksta kažin kokia baisi neteisybė ir kad jiems dar kažko reikia. Ir tai ko jiems trūksta yra išgelbėjimas.
Maždaug prieš keturis tūkstančius metų pagrindiniu intelektualiniu bei dvasiniu mūsų kultūros rūpesčiu tapo žmogiškųjų kančių kilmės ir priežasties ieškojimas bei siekimas jas panaikinti.Per kitus tris tūkstantmečius tai išsivystė į tikėjimus ,kuriems buvo lemta tapti įtakingiausiomis mūsų kultūros religijomis: induizmu,budizmu ,judaizmu ,krikščionybe ir islamu.kiekviena iš šių religijų puoselėjo savo teoriją apie žmogiškųjų kančių kilmę bei priežastį.taip pat apie tai,kaip tas kančias panaikinti,jas transcenduoti arba su jomis susitapatinti.Tačiau visa buvo sujungta į vieną pagrindinę viziją: galima išsivaduoti iš amžinojo gimimo ir mirties rato ,galima sulaukti palaimingos sąjungos su dievu ir būti su juo rojuje,tačiau svarbiausias žmogaus gyvenimo tikslas yra išsigelbėjimas;jis nepalyginamai svarbesnis už kitus dalykus :turtus .laimę,garbę ir šlovę, ir kiekvienas iš mūsų išsigelbėjimą gali pelnyti pats.Nėra pasaulyje vietos ,kur galima būtų pirkti nirvaną,gerumą ,malonę ar nuodėmių atleidimą.Išsigelbėjimo jums negali užtikrinti nei tėvai,nei sutuoktinis ,nei draugas.Tačiau kaip tik todėl .kad išsigelbėjimas yra vertybių vertybė,kiekvienas gali jo siekti visiškai savanaudiškai , nejausdamas nė menkiausių sąžinės priekaištų.Išsigelbėjimas nustumia į antrą planą visas kitas vertybes:draugystę , ištikimybę,dėkingumą.garbę, karalių , tėvynę ir šeimą.Nėra tokio dalyko ,kuris būtų svarbesnis už jūsų išsigelbėjimą,ir jei kas prašo jus bent laikinai pamiršti ,tai prašo iš jūsų perdaug .Tokį prašymą turite teisę atmesti ,atmesti nesvyruodami ir nejausdami jokios kaltės .

Mes tik viena iš milijonų rūšių.Dievai myli mus ne labiau už vorus ,meškas,banginius ar vandens lelijas.Didžiosios užmaršties laikai baigėsi , ir jos melai bei bruktos iliuzijos išsisklaidė.Dabar prisimename kas esame .Mūsų giminaičiai - visai ne sostuose sėdintys karaliai , cherubinai ,serafimai ,kunigaikščiai bei kiti galingieji;mūsų giminaičiai - tai peteliškės , lemūrai , gyvatės ,ereliai ir barsukai ...Buvome apakinti Didžiosios Užmaršties,bet dabar vėl praregėjome ,todėl mums jau neatrodo ,kad žmogus iš prigimties ydingas.Mums neatrodo ,kad dievai sugadino visą savo darbą.Mums neatrodo ,kad dievai sugadino visą savo darbą kaip tik kurdami mus.Mes manome ,jog jie puikiausiai žino ,kaip tobulai sukurti net ir menkiausią visatoje egzistuojantį kūrinį , taigi ir Žmogų.Nebenorime tikėti ,kad kančia- tai dievų skirta dalia , jog mirtis -tai kelias į tikrąjį mūsų tikslą.
Jūs teisūs ,mes tikrai pasukome iš kelio vedančio į išganymą.Taip ,mes iš jo pasukome,bet ne dėl nuodėmių ar ištvirkavimų ,kaip jums visad atrodė.Padarėme tai ,nes dar pamename priklausę pasauliui , ir ta priklausomybe buvome patenkinti.Mes išklydome iš kelio,vedančio į išgelbėjimą, bet ne todėl ,kad mėgtume ydas ar kitokias blogybes ,kaip jūs manėte.Tiesiog mums rūpi šis pasaulis,- štai apie tai jūs per tūkstančius metų niekad nė nepagalvojote.