a n i m i z m a s

Pasaka pirma
Ruja

Optimistas pareiškia, kad mes gyvename geriausiame iš įmanomų pasaulių; pesimistas pilnai su tuo sutinka .
Džeims Brench Kebel

1.
Kančia. Toks visai ne naujas žodis.
Kodėl kančia? Todėl, kad sergi? Todėl, kad reikia eiti į darba? Jei sirgtum, nereikėtų eiti į darbą. Bet vėl būtų kančia...sirgti. Kančia todėl, kad mylime, ar kad nebe? Kančia gyventi? Kančia mirti? Mirti nėra kančia. Ne mes laukiame mirties – ji mūsų.

Nežinau – kas kokiai partijai atstovauja, žinau tik tiek, kad ruja tęsiasi....
Karas, kartais tikras kartais ne. Graži mergina su įklotais rankose, piešinukas su mėlynais vandens lašais, jie baigia (politikai), vėl karas tik dabar netikras – išgalvotas, peiliai tikri, perpjautos gerklės nebe, 12 lavonų per 2 minutes, 12 kilogramų tuščių automato gilzių, lavonai gražiai įraudusiais veidais ir nelabai liūdni, patys geriausi skalbimo milteliai pasaulyje ARIEL, vėl tamponai, kelionė į Kiprą, Tunisą, Turkiją bei Izraelį, anonsas su papildomų lavonų partija, gėris ima viršų, bet dar 8 lavonų sąskaita, vaistai nuo artrito, dainos, žinios, ekrane du visai nelinksmi vaškiniais veidais piliečiai su išskleistais laikraščiais rankose, jiems iš šonų kiti du su automatais rankose bei juodomis skaromis ant veidų ( gal gedulas?), prieš keletą minučių tie 12 lavonų buvo kur kas labiau įraudę ir linksmesni nei šie du gyvieji su laikraščiais, jie bijo, grožio konkursas - mažų mergaičių visai dar vaikiškais kūneliais, makijažas nevaikiškas, dainos, plastinės chirugijos šou – iš negražių į gražias, iš mažų į didesnes, dainos vėl, dainuojame dažnai, vieni, kad girti, kiti šiap sau, treti dainuoja, kad uždirbti pinigų, dar kiti tikrais peiliais pjauna netikras gerkles tikriems personažams dėl pinigų, žiūrovai aplipusiomis bulvių traškučių trupiniais lūpomis, stebi plūstantį krauju priešą, galvoja apie pomidorų padažą, kurio pamirsho nusipirkti.
Mama lygina kelnes, tėvas nelygina nieko, nelyja. Rytoj eisime į bažnyčią. Ten mums pasakys, kodėl kenčiame. Išsipasakosime savo nuodėmes. Grįždami neužmiršime nusipirkti pomidorų padažo. Bažnyčioje eilinį kartą bus nutylėta apie Kristaus asmeninį gyvenimą. Bažnyčioje niekas nekalba apie įklotus, karą ir apie Jėzaus moteris. Ten vyksta sielos gelbėjimo darbai. Dabar madinga rujoti vyrui su vyru – tiesiog, tai viena iš demokratiškos tolerancijos apraiškų. Maldos namuose kalbama apie išgelbėjimą(arba išsigelbėjimą) ir nuodėmių išpirkimą. Susimoki už padarytą zlastį ir išeini iš to didelio namo švarus kaip ką tik gimęs kūdikėlis. .
N-u-o-dėmė

Kad išvalyti viena, būtina ištepti kažka kitą, bet galima ištepti viską, taip nieko ir neišvalius.
Lourens Dž. Piter

Bažnyčioje konkrečiai nekalbama dėl ko ir nuo ko mes turime gelbėtis, tiesiog turime išsivaduoti nuo blogio. Bet niekas nekalba apie blogio atsiradimo priežąstis. Keisti stovyklas, ta prasme – pereiti iš blogio į gėrio zoną, ir tiek, panašiai, kaip kad niekas mums neaiškina kodėl Georgas guldo Mary ant nugaros. O ką čia aiškinti – gamtos dėsnis ir tiek. Abu ką tik po sočių pietų. Pabandykite alkaną Georgą užkelti ant alkanos Mary. Čia apie maistą, viso labo.
Kodėl mylintieji vienas kitam ausin tyliai meluoja: “myliu”? O gal kenčiame, kad bijome tiesos? Gal mažiau kentėtume jei ausin vienas kitam tyliai pašnibždėtume: “ruja”? Neliktų paslapties? Neliktų romantikos bei melo ( meilės)? Juk jei nebūtų rujos, nebūtų ir mūsų visų. Viskas kas mus supa aplink, absoliučiai viskas yra dėka rujos, arba dėl rujos. Ir tik dėl jos.
Kas sakė, kad “Ferari”, ar “Porshe” yra transporto priemonė? Visi taip sako, tik su maža pataisa – tai dar, pasirodo ir automobilis. Vėl melas. Tai nėra nei automobilis, nei transporto priemonė. Tai paprasčiausi to daikto turėtojo veislės dokumentai. Manot tai netiesa? Ar jums sunku įsivaizduoti, jei tarkime rujotume tik porą kartų metuose, būtų reikalingi tie ferariai? Mersedesai yra visada, kaip visada yra ir ruja. Visada yra ir bus advokatai, teisėjai, direktoriai, prezidentai ir prokurorai Jie taip pat žmonės, jie taip pat rujoja. Jiems taip pat reikalingi veislės dokumentai.....

Nebus čia jokio siužeto, nebus kriminalo, nebus meilės intrigų, nebus pikantiškų scenų iš rožėmis ir sperma kvepiačių miegamųjų...... Nebus čia jokių Kodų de Poterių, nėra ir nebus tu mielų dirgiklių kada pastarieji jums patrumpina kelią traukiniui riedant po žeme iš darbo į namus. Jūs girdite plastmasinį balsą - savo stotelės pavadinimą ir baigiate....Skaityti, žinoma ( dirgintis, ta prasme)
- Na, ka tu ir vėl su savo gleivėtomis istorijomis, kurios visai be pradžios?
- Ar svarbu pradžia, kada visų mintys tik apie dabartį bei netolimą ateitį?
- O kaip dėl praeities?
- Visai dar neseniai toks vokietukas vardu Frydrikas Nyčė pasakė, kad istoriją rašo nugalėtojai….O tų nugalėtojų visokiausių būta, nejau imsi dabar visais tikėti?
Juk jie, jos mes esame amžini. Kas pasakė, kad mums kada nors reikės mirti?
Pažiurėk į tuos va stovinčius su pilnais stiklais alaus gatvėje Nothing Hill’e prie Rat and Parrot. Jie ką tik baigė savo darbo dieną ofisuose. Susirinko su draugais pasikalbėti apie dabartį bei ateitį. Kažkas labiau paprusęs filosofuoja, su dar kelintu ir sekančia pinta alaus prasidės kilnūs pasaulio gelbėjimo darbai. Kažkas visai svetimas kostiumuotai kompanijai šalimais, pabaigęs svarbią diskusiją futbolo klausimu, būtinai prisijungs prie temos. Iškėlęs savo mėlynai dekoruotą bei gauruotą ranką, kratydamas kumštį, būtinai įvardins kaltuosius. Nors mes visi puikiai žinome, kad kaltieji tai žydai ir arabai, bet garsiai pasakyti uždrausti žodžiai prie pubo tegul ir ne itin didelei auditorijai, smarkiai imponuoja. Kostiumuotieji ir dalis tepaluotųjų solidariai laikosi tos nuomonės, kad visus foreignerius reikia vyti lauk ir jų šalis bus išgelbėta. Tuo metu iš pubo į gatvę išeina tamsaus gymio jaunuolis su balta prijuoste ir surenka ant gatvės sustatytus tuščius bokalus. Baigėsi pertrauka, baigėsi gražios merginos su įklotais rankose, baigėsi agitacija maisto rinkliavai badaujantiems Afrikos vaikams su retomis pasišaudymo tarp su vis dar sveikomis gėrklėmis personažų. Gatvėje liko tik priešai. Jų buvo visai nedaug ir jie visi buvo visai nei arabai, nei žydai. Tiesiog tai buvo keletas žmonių, kurie arba dėl savo girtumo, arba dėl įgimtos meilės badmintonui, o ne futbolui, pasiliko gatvėje. Štai tos retos minutės, kai visi žmonės (futbolo klubiniai sirgaliai) broliai. Manchester United įmuša įvartį, iš pastato pasigirsta masinio Gvinėjos kiaulių žudynių garsai. Sirgaliams galutinai nukraujavus, į sceną išeina Kristus su ąsočiu rankose ir pripildo į visų stiklus alaus. Auditorija sutartinai nugėrusi po gerą gurkšnį iš savųjų bokalų, sutupia ant kelių....
Amebos evoliucija iki žmogaus filosofams atrodo kaip akivaizdus progresas – nors neaišku ar su ta nuomone sutiktų ameba.
Bertran Rasel
Kada gyvuliai rujoja, jie būna pavojingi. O žmonės? Žmonės visada rujoja.
- Girdėjome, brangusis jau ne kartą mes tas istorijas apie šį nevykusį eksperimentą - žmones. Ką gali naujo mums pranešti? Kokių ten tas mūsų dizaineris klaidų dar pridarė? Tik būk geras, nesikartok.
- Kodėl kanibalizmą mes laikome didesne blogybe nei Nobelio premija? Juk tų fizikų, Nobelio premijos laureatų indėlis į atominės bombos sukūrimą didžiulis. O gal ir nėra tai jau taip ir blogai? Juk po bombos sprogimo visas likęs maistas netinka naudojimui – jis radioaktyvus.
- Suvesk galus.
- Kanibalai maistui naudoja tiek produktų kiek to reikalauja jų fiziologiniai poreikiai. Fizikams kur kas svarbiau asmeniniai veislės dokumentai nei kažkieno fiziologiniai poreikiai (vienas iš jų – gyventi). Kanibalų aukomis tampa vienetai, fizikų milijonai. Fizikas maksimaliai pajungs darbui savo protą ir sukurs technologiją milijonų naikinimui, chemikė sukurs technologiją derliaus gausinimui, ko pasekoje bus daugiau maisto, ir tuo pačiu bus daugiau žaliavos (žmonių) fiziko išradimui panaudoti. Ilgainiui fizikas ir chemikė taps pakankamai grynaveisliais piliečiais. Ateis laikas (niekada nesibaigiančios rujos laikas) ir chemikė su fiziku susės prie kortų stalo. Chemikės rankose bus keletas kozirių. Vienas iš jų bus feminizmas. Bet jo ant stalo ji nemes. Blefuos, ta prasme. Taip, vos neužmiršau paminėti – žaidimas vadinasi ruja, arba greičiau. Ir visas šitas jovalas vien tik tam, kad apie 23.30 paeliui, vienas paskui kitą šie kilmingi asmenys garsiai kriukteltų gvinejos meškiukų kalba: klijaaai....
- Na ir koks gi tavo šios pasakos moralas?
- Nobelio premiją reiketų skirti kanibalams už puikų sriubos receptą.
- Iš fiziko inkstų ir chemikės sąnarių, žinoma?
- Na, ne iš klijų gi, po velnių, šlykštuoli tu.

Įsivaizduoju bent vieną dieną pasaulyje be laikraščių, žurnalų, tv, radijo. Žmonių smegenys nugaištų nuo pernelyg didelio laisvės pertekliaus.