| a n i m i z m a s https://animizmas.forumenko.com/ |
|
| valstybe https://animizmas.forumenko.com/topic7.html |
Страница 1 из 1 |
| Автор: | animizmas [ 20-09, 16:34 ] |
| Заголовок сообщения: | valstybe |
Dėl savo nestabilumo ji laike ilgam neišlieka ir nėra gamtoje tokio darinio,kurį mes vadiname valstybe.Tai vienas iš gyvybės formos ieškojimų,kurio vaisiams nelemta ilgam išlikti.Civilizacijos istorija tą gerai iliustruoja.10 000 metų ėjome šia kryptimi ir šiandien turime totalų kultūrinį žlugimą.Dievas(kai kas vadina laiką dievu) laike keičia gyvenimo sąlygas,o visa gyvybė visais įmanomais metodais stengiasi atrasti tokį gyvenimo būdą,kuris kuo ilgiau išliktų gyvybingas.Dievas tobulina mus per konkurenciją su aplinka(kai kurie istoriniai pasaulio veikėjai tai suprato kaip kovą – A.Hitleris-ir tai buvo klaida).Nuo pat gimimo kiekviena gyvybė pradeda, nesibaigsiantį iki mirties, prisitaikymo ir konkurencijos ciklą.Per gyvenimą išmokti ir kartoti reiškiniai palieka savo žymes genetiniame kode(įskaitant ir vyriškų , moteriškų chromosomų rinkinių migraciją ir įvairovės gausėjimą su kiekvienu naujos gyvybės pradėjimu) .Genetinio kodo ir visatos hologramos sąveikoje gauname vis naują individą,kuris būna daugiau ar mažiau prisitaikęs prie aplinkos.Pristaikę spėja palikti palikuonis ir šie išlieka.Neprisitaikę nespėja palikti palikuonių,o jei ir spėja,tai šie nesugeba išlikti pakitusioje aplinkoje iki subrendimo.Mes negalime nekisti,nes kinta aplinka.Pirminio šių pokyčių šaltinio mes negalime pilnai suvokti(nors kai kas bando net aprašinėti, pvz.“Urantijos knyga“),nes neturime tam jokio tinkamo organo.Mes perdaug maži ir per primityvūs(nors kai kam norisi lygiuotis į kūrėją ir teigti,kad mes sukurti pagal jo atvaizdą),kad galėtume suvokti visatą.Mes tegalime pažinti tai,kas vyksta netoli mūsų ir tik mūsų pojūčius sukeliančių receptorių veikimo ribose,o jos pakankamai siauros(šiek tiek dar galime prietaisų pagalba,bet pastarieji irgi turi ribas).Smegenys guvesnės – pažįstame šiek tiek toliau,smegenys aptingę ar defektuoti – pažįstame tik sau po nosim.O,kad ir pažintume visą visatą nuo iki(nors tai mintis iš vaikiškų ar nelabai sveikų fantazijų serijos),mes joje pakeisti ką nors kardinaliai pagal save( be didelių nuostolių sau ir aplinkai) negalėtume. Viso gyvenimo esmė ir prasmė yra tik savo kūno(į kūno sąvoką telpa ir dvasiniai dalykai) pritaikyme prie esamų sąlygų(nemaža dalis skaitančių riktels: meilė šildo pasaulį –sutinku,bet man maloniau,kai pirmiau šildomasi dievo meilės apraiškomis,o po to gentainio) .Didžioji dauguma civilizacijos pasiekimų nieko bendro neturi su kūno tobulinimu(pritaikymu dievo sukurtai ir toliau kuriamai aplinkai).Atvirkščiai,jos „pasiekimai“ kūną verčia degraduoti(sterili aplinka,šiltas būstas,virtas maistas,automobilis,vaistai iš buteliuko...ir t.t.) ir tuo pačiu per dideliu greičiu keičia aplinką,ko pasekoje kitos gyvybės formos nespėja prisitaikyti ir nyksta(civilizuoto žmogaus daromi pokyčiai žemėje ir kosmose prieštarauja dieviškąjai kūrybai). Kiekviena gyvybės formos bendruomenė užima tam tikrą teritoriją .Genai,kurie lemia antropologinius požymius,perduodami tik migruojant ir maišantis tarpusavyje.Šis procesas gamtoje vyksta nuolat,bet labai lėtai.Taip lėtai,kad atsiradusi naujos kokybės gyvybė sugeba neskausmingai prisitaikyti prie naujos jai aplinkos ir kartu ir šiek tiek keičia tos bendruomenės genetiką.Bendruomenė beveik nepajunta pokyčio,įnešto naujos genų kombinacijos,bet procesas vyksta. Civilizuotoje bendruomenėje šis genetinis maišymasis(„juoduko“ skrydis už atlanto ir romanas su baltaveide skaistuole) įgauna tokį greitį,kad atsiradusi nauja kokybė būna neprisitaikiusi aplinkoje visomis prasmėmis ir vienaip ar kitaip kenčia.Gi, atsitiktinai per toli nuklydęs lokys ir susiporavęs su tenykšte, įlies į vagą tik sveikos kokybės pokyčio.Gentimis gyvenusių žmonių maišymasis tokiais mąstais, kaip dabar vyksta, buvo neįmanomas.Mažas transporto greitis ir susiklostę santykiai tarp kaimynų(geri santykiai tik tarp gretimų kaimynų) neleido tam procesui greitėti. Judėjimo greitis aplinkoje tai ne tik būtina sąlyga persikelti į kitą vietą,bet tai ir receptorių informacijos kiekio užfiksavimas kelyje bei perdavimas smegenims.Evoliucija ar dievo dovana(kaip jums patogiau) mums kūno judėjimo greitį aplinkoje parinko taip,kad mes maksimaliai galėtume suvokti tą aplinką ir ją analizuoti(tuo pačiu maksimaliai keisti savo mentalą,artimiausią dvasios kaimyną).Civilizuoto žmogaus persėdimas ant „ugninio žirgo“ šį procesą padarė labai neefektyvų.Skrendant viršgarsiu lėktuvu per gyvenimą, jumyse teliks prietaisų skydelio parodymai.Geriausiai įsisavinama informacija nejudant,bet tai reikštų mirtį.Aplinkos kitimo greitis ir mūsų sąmonės sandara privertė mūsų kūną tapti tokiu,kuris juda tuo palaimintuoju 3 ar 5 km/h greičiu.Žinoma,galima tą greitį pakeisti,bet tik ne sėdant į viršgarsį,o keičiant kūną ir savo sąmonę(ką kūrėjas nepaliaujamai ir daro). Gyvenimas labai didelėmis bendruomenėmis turi aibę minusų.Vienas iš jų - tai galimybė nuslėpti informaciją renkant vadą, kas vėliau sudaro dar ir galimybę manipuliuoti bendruomene.Mažoje bendruomenėje maža ir tikimybė,kad vadu išrinks ne protingiausią,išmintingiausią ir stipriausią,bet turtingiausią ar klano statytinį.Tik chaosas didelėje bendruomenėje(tokioje,kokia yra valstybė)klanui sudaro galimybę įtakoti rinkimus ir išrinkti vadu tokį pajacą,koks yra pvz dabartinis JAV prezidentas.Jis ką?JAV išmintingiausias? |
|
| Автор: | animizmas [ 21-09, 12:32 ] |
| Заголовок сообщения: | Realybe tokia |
Jeigu visa žmonija butų kaimas su 100 gyventojų, štai kaip atrodytų šita bendruomenė: 57 azijatai 21 europietis 14 amerikiečių (šiaurės ir pietų) 8 afrikiečiai 52 moterys 48 vyrai 70 ne baltaodžiai 30 baltaodžių 89 heteroseksualūs 11 homoseksualūs 6 žmogučiai valdys 59 % viso pasaulio turto ir visi 6 bus iš JAV 80 žmonių neturės normalių gyvenimo salygų 70 bus neraštingi 50 gyvens pusbadžiu 1 numirs 2 gims 1 tures kompiuterį 1 (vienintelis) turės aukštaji išsilavinimą -2003- |
|
| Автор: | animizmas [ 21-11, 18:16 ] |
| Заголовок сообщения: | |
Vytautas Kraujalis, Anglija.lt 2007 lapkričio mėn. 21 d. 13:12 Babaji – asketas hinduizme, šventasis sikhų religijoje – tokius duomenis apie šį, Britanijos lietuvių itin pamėgtą, žodį nurodo enciklopedija. Tačiau antrus metus Anglijoje gyvenantis Andrius žodį babaji, o tiksliau, babajus, taria kasdien. Dažniausiai jis nejučiom išsprūsta iš vaikino lūpų tuomet, kai buto draugams pasakoja apie dieną darbe nutikusius įvykius. Nors Andrius dar neuždirba tiek, kiek vidutinis britas, jis ir nepanašus į sulysusį, nušvitimą atradusį asketą. Viskas daug paprasčiau – babajais jis vadina visus tamsoko gymio žmones. Dažniausiai tai išeiviai iš Indijos, tačiau babajaus vardas iš lietuvio lūpų sklinda taip pat ir pakistaniečio, turko ar egiptiečio pusėn. Andrius, kaip tikriausiai ir dauguma Britanijos lietuvių, apie žmones dažnai sprendžia atsižvelgdami į odos spalvą. Tolerancija išgaravo atvykus Jau daugelį metų Anglijos sostinėje gyvenantis Saulius tvirtina, jog atvažiavęs į šią šalį visų tautybių ir rasių atžvilgiu buvo nusiteikęs tolerantiškai, tačiau praleidęs kelerius metus šalia tamsesnio gymio žmonių, jis savo nusistatymus pakeitė. Saulius ir dabar savęs rasistu nelaiko ir juokiasi iš kartais jo adresu metamų kaltinimų rasizmu, tačiau vyras pripažįsta, jog juodaodžių itin nemėgsta. Viename Londono koledžų dailidžių amato studentus mokantis lietuvis savo darbe kasdien susiduria su kitos rasės žmonėmis – jie sudaro nemažą dalį stundentų bei čia dirbančiųjų. Būtent šioje darbovietėje dėl kaltinimų rasizmu jam ne kartą teko aiškintis vadovybei. „Kartą vienas juodaodis kolega paklausė, kodėl aš vaikštau su atsuktuvu rankose, aš juokdamasis atsakiau, kad noriu kam nors į pilvą bakstelt. Bendradarbis šį mano juoką priėmė asmeniškai ir iškart pasiskundė koledžo direktoriui, neva aš jį nudurt norėjau bei apkaltino mane rasizmu" - pasakoja vyriškis. Tą, kaip ir visus kitus kartus, santykius su kolegomis pavyko išsiaiškinti taikiai - direktoriui po ilgų diskusijų aistras pavyko nuraminti. Tačiau ši ir kitos istorijos Sauliaus atmintyje paliko gilų pėdsaką. Pasak vyriškio, tai tik vienas epizodų, nulėmusių jo nuomonę apie kitos rasės žmones. „Į mūsų koledžą įstoja labai daug juodaodžių, tačiau jau pirmaisiais studijų metais dauguma jų atkrenta. Dar šiek tiek atsisijoja antraisiais metais, keletas žmonių iškrenta trečiame kurse, o koledžą pabaigia vos vienas kitas juodaodis" – tikina Saulius. Jis esą pastebėjęs, jog koledže juodaodis jaunimas dažniausiai bendrauja tik tarpusavyje ir su kitų spalvų žmonėmis kontaktų praktiškai nepalaiko. Tuo tarpu išeiviai iš Azijos ir baltaodžiai bendrą kalbą tarpusavyje randą daug dažniau. Rytų europiečiai diskriminuojami? Vyriškis labiausiai piktinasi tuo, kad juodaodžiai savo teisėmis esą labai manipuliuoja – neva dažnai negavę to, ko nori, jie įžvelgia rasizmą. Būtent dėl tokios situacijos juodaodžiai esą turi daugiau lengvatų, dažniau užsimerkiama jiems nusižengus. „Anglai labai perlenkė lazdą – jie bijo būti apkaltinti rasistais, todėl tamsios odos spalvos žmonėms dažnai nuolaidžiaujama. Susidarė užburtas ratas – vieni stengiasi pataikauti, kiti tuo naudojasi ir dar labiau lipa ant sprando". Lietuvis pastebėjo atvirkštinę tendenciją – juodųjų rasizmą dažniausiai nukreiptą rytų europiečių atžvilgiu. Anot vyriškio, pagrindinė to priežastis - už juodaodžius neva geriau dirbantys lenkai, lietuviai bei atvykėliai iš kaimyninių šalių išstumia anksčiau čia tvirtas pozicijas turėjusius juoduosius. „Vietinėje parduotuvėje prie mano namų, prieš kelerius metus dirbo beveik vien juodaodžiai, dabar liko vos vienas kitas" – kaip pavyzdį nurodo Saulius. Gyvenant Britanijoje Sauliui nemažai teko dirbti statybose, tačiau čia jis juodaodžių dailidžių beveik nesutikęs. „Per visą laiką, teko dirbti tik su vienu, tačiau ir tas pats buvo prastas stalius. Statybose apskritai juodaodžių darbininkų praktiškai nėra. O jei ir pasitaiko, tai jie dažniausiai dideli tinginiai" – drąsiai apibendrina vyras. Rasisto šešėlio besikratantis lietuvis tvirtina, juodaodžius lygiaverčiais pradėsiantis laikyti tik tuomet, kai šie priimsią ir gyvensią pagal standartus, taikomus baltaodžiams. Mąstymą formuoja stereotipai bei socialinė aplinka Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Edita Žiobienė sako, kad yra kelios priežastys lemiančios rasistinį požiūrį tarp emigracijoje gyvenančių lietuvių. Visų pirma,mūsų tautiečiai ir tamsesnės odos spalvos žmonės dažniausiai pretenduoja į tuos pačius darbus, tad atsiradus konkurencijai yra lengviausia tam tikras būdo ir elgesio savybes priskirti rasei. Tačiau neretai tos savybės yra nulemtos socialinės padėties – lietuviai, pretenduojantys į darbo vietas Didžiojoje Britanijoje ar kitose Vakarų šalyse yra gerokai labiau išsilavinę, turi daugiau patirties ir yra neišlepinti darbuotoją ginančių įstatymų. Tuo tarpu imigrantai iš Afrikos ar Azijos šalių dažnai gimę ir augę skurde neturėjo tiek galimybių siekti išsilavinimo. E. Žiobienė siūlo pažiūrėti į lietuvių ir juodaodžių santykius aukštesniame socialiniame sluoksnyje: „Visai kitokia situacija yra ten, kur žmonės siekia aukštesnių vietų – bankų, finansų ar kituose gerai apmokamuose sektoriuose. Čia su rasizmu susijusių konfliktų bei problemų pasitaiko retai". Pasak žmogaus teisių specialistės, lietuvių mąstymui ir elgsenai itin didelę įtaką daro susiformavę stereotipai. Ilgą laiką Lietuvos gyventojai praktiškai neturėjo arba turėjo labai mažai kontaktų su kitos rasės žmonėmis, tad atsidūrę naujoje aplinkoje jie linkę kaltę, dėl žmonių elgesio suversti odos spalvai ir kilmei. Pasak moters, esančią situaciją būtų galima palyginti su anksčiau Lietuvoje gaju mitu, esą čigonai grobia vaikus. Stereotipų, o ypač rasistinių stereotipų formavimui, pasak E. Žiobienės, itin didelę įtaką daro žiniasklaida bei komentarai joje. Kaip pavyzdį moteris nurodė interneto portaluose itin paplitusius komentarus po straipsniais, kuriuose pliekiami kitokios spalvos ar tautybės žmonės. Iš užsienio grįžta piktesni Moteris teigia, jog kol kas tyrimų, kaip gyvenimas užsienyje keičia požiūrį į kitos rasės žmones, Lietuvoje nėra atlikta, tačiau pastebima, kad iš kitų šalių grįžtantys tautiečiai negatyviau vertina tamsesnės odos spalvos žmones. Tiesa, E. Žiobienė priduria, kad apibendrinti būtų sunku - viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus – kaip jis pasiruošęs kitos rasės žmones priimti, kokiais tikslais ir su kuo jam užsienyje tenka susidurti bei kitų, ne ką mažiau svarbių, aplinkybių. „Jei į užsienį išvykę lietuviai užimtų aukštesnes pozicijas, rasistų tarp jų būtų gerokai mažiau" – apibendrina E. Žiobienė. |
|
| Страница 1 из 1 | Часовой пояс: UTC + 2 часа |
| Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group http://www.phpbb.com/ |
|