a n i m i z m a s

Tam,kad gyvybė išliktų,yra du kertiniai dalykai,kurie yra būtini ir bendri visai gyvybei.Tai lytinis potraukis ir maistas(žodyje maistas telpa ir vanduo, ir oras).Dėl jų gyvybė žemėje ir konkuruoja.
Lytinius reikalus palikime nuošalyje(nors čia irgi galim rasti karo užuomazgas) – su šiuo reikalu ir žmonių tarpe,ir apskritai gyvybėje viskas tvarkoje.Ši konkurencija vyksta tik rūšies viduje.Likęs faktorius - maistas yra bendras visai gyvybei,kurią galima perskirti į dvi dalis – tai augalija ir gyvūnija.Augalija konkuruoja dėl neorganikos(tai jos maistas).Gyvūnija konkuruoja dėl organikos : augalai ir gyvūnija yra šios dalies maistas.Nėra nė vieno sutvėrimo,kuris nebūtų kieno nors maistas.Tai ryšys,kuris ne mūsų sugalvotas ir, pabrėžiant jo svarbą, jį galima vadinti dievišku.Tas,kas tvėrė pasaulį (o gal jis buvo visada – tai nekeičia esmės) rėmėsi šiais dviem kertinias dalykais.Todėl ir analizė turi prasidėti nuo jų.Nėra nė vienos gyvybės žemėje,kuri nebūtų kieno nors maistas - mes visi esame tame maisto rate.Maistas yra tas faktorius,per kurį dievai ir harmonizuoja ryšius tarp gyvybės formų.Maistas leidžia mums egzistuoti ir tas pats maistas neleidžia mums perdaug išbujoti (neigiamas grįžtamasis ryšys).Tokia tvarka per laiką pasaulį padarė pilną gyvybės.Aš negaliu pasakyti kodėl gyvybė laikosi šio dėsnio ir kaip tai ji daro – sąmoningai ar ne.Aš tik matau,kad tai veikia ir leidžia pasauliui būti harmoningu.
O toliau,jei matote prasmę,galime analizuoti kaip elgiasi civilizuotas žmogus.